pinda reikšmė

Kas yra pinda? 1 ×pìnda (l. pinda) sf. (1) Kv, Jnš, pindà (4) Krtn, Alk vlg. 1. Lp, Srj, Slk, Ps, Kp moters lyties organas (cunnus). 2. Šl, Ub pasileidusi moteris, paleistuvė: Su pindõm nesusidėk Sn. | keik.: Eik tu, pìnda! Kp. Ir ta mat pìnda pliauškia ant manęs visokius niekus Stč. Tylėk, piñda, dar čia kalbėsi! Skr.
2 pìnda sf. (1), pindà (4) 1. koks sudžiūvęs daiktas, valgis: Šinka išpindėjusi, išdžiovėjusi vadinas pinda J. 2. scom. Br sudžiūvęs gyvulys ar žmogus, išpenda: Pirma ši kumelė buvo graži, o dabar pasidarė pindà Žvr. Tai senis pìnda Skr.