pinka reikšmė

Kas yra pinka? 1 pìnka sf. (1) 1. ppr. pl. Brž susivėlusių plaukų kuokštas: Jos plaukai vis pìnkų pìnkom susivėlę Všk. Kaip tu beiššukuosi šitas pìnkas! Všk. 2. susivėlusi, nesusitvarkiusi moteris, kūtvėla: Į tokias pìnkas berniukai nežiūri Všk. Ir ta pìnka į vakaruškas lekia! Všk.
2 pìnka scom. (1) MitI231, NdŽ kas liežuvauja, nešioja paskalas.