kūtvėla reikšmė

Kas yra kūtvėla? kū́tvėla scom. (1), kū́tvela (1), kùtvela (1) Tv susivėlėlis, apsileidėlis, nevala; tinginys, nenaudėlis, ištižėlis: Ar nesusišukuosi tu, kū́tvela! Gs. Ir į ką ji atsigimė tokia graži ir žvali šitoj apsileidėlių kūtvėlų šeimoj! V.Myk-Put. Susivėlęs kaip kū́tvėla Br. Per dienas lyg kū́tvėla sėdi prie pečiaus ir snaudžia Stak. Kū́tvėla tu, kū́tvėla, nors prieš metines šventes galvą susišukuotum! Ds. Įėjo nesiprausus, nesusišukavus – tikra kūtvėla Jnšk. Lyg jis prausiasi ar šukuojasi – perdien toks kū́tvela Žvr. Su tokia kū́tvela aš visai neprasidedu Skr. O tu, kū́tvela, iš kokios peludės išlindęs atėjai čia dabar?! Čk. Kū́tvela, darbo imkis! Nmk. Ar jūs matėte tokį kūtvelą – nei jis rankų plauna, nei veido Šmn. Kūtvela pelėda ūksi nuo šakos S.Nėr. Tas tavo margius baisus kū́tvėla (ilgais gaurais) Grš. Tas šunelis tikras kūtvela (nevikrus), vis raitosi apie kojas Grdm.