Kas yra pinoklis? pinõklis sm. (2) Lz, Kš, Gg, Užg, Tvr toks pagaliukas vyžoms pinoti, adiklis: Nerandu pinoklio – baigčia vyžas pint Slk. Paėmęs karnų ir pinõklį, papinok vyžas LMD(Dsn). ^ Atej[o] senelis sukūdęs: likus galva kai sąspara, pirštai kai pinokliai Ml.