Kas yra pliaugė? pliaugė̃ sf. (4) menk. 1. ilgas lietus, dranga, dargana: Kuris sės, Dievo pasiprašęs, nors ir į pliaugę – bus geriausieji javai LTR(Žg). 2. scom. kas pliaugoja: Tikras pliaugė̃: pliaugia niekus Nmn.