prašvitimas reikšmė

Kas yra prašvitimas? prašvitìmas sm. (2) NdŽ, KŽ 1. Sut, Alk → prašvisti 1: Į prašvitimą, rytą Ss. Žiemą tikro prašvitìmo nėra Vžns. 2. → prašvisti 10: Prašvitimas septynioliktame amžė[je] M.Valanč. \ švitimas; apšvitimas; nušvitimas; prašvitimas; sušvitimas