nušvitimas reikšmė

Kas yra nušvitimas? nušvitìmas sm. (2) NdŽ, KŽ 1. → nušvisti 4: Vėl viskas nušvito, ir tuo nušvitimu stovėjo prieš ją senoji močiutė J.Balč. 2. → nušvisti 6: Jo godžiai klausos publika, o kartu atvestieji iš kalėjimo draugai pritaria nežymiais judesiais arba staigiu veido nušvitimu rš. ◊ akių̃ nušvitìmas džiaugsmas: Tegu jis paima šiokią ar tokią, o nė viena už jo neturės akių̃ nušvitìmo Gs. \ švitimas; apšvitimas; nušvitimas; prašvitimas; sušvitimas

nušvitimas junginiai

• proto nušvitimas