nušvisti reikšmė
Kas yra nušvisti? nušvìsti intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; N, L, LL305 1. Š žr. prašvisti 1: Dar dienelė nenušvito, jau mergelė pėdus rišo LTR(Btr). 2. Rtr, Š nusigiedryti: Dangus nušvìto K. Laukiau, kad nušvìstų oras DŽ. Žiemą vis daugiau[sia] apsitráukusi, par speigus nušviñta kiek Krš. | Kaip įėjo Uršulia, net man oras nušvìto (tarsi nušvito, t. y. lengviau pasidarė) Slm. | refl.: Tačiau tikram čėsui priėjus nusišvito ir kone visai tyka pastojo Ns1854,2. 3. pradėti šviesti, spindėti, sušvisti: Nušvìto saulutė DŽ1. Kaip tiktai saulutė pavasario nušvito, labai anksti gaspadorius subudino savo vaikelius Tat. Vėl žaibas nušvito Žem. | Aušra naujos gadynės teka: nušvis ir saulės spinduliai Mair. | prk.: Dabar išnyko tos tamsybės, šviesybė nušvito Tat. Laikai juk mainos: slėgė pikti – nušvis kiti Lietuvai, mūsų tėvynei Mair. Lietuvos žmonėms nušvito didingi tikrojo atgimimo laikai rš. Mūs Laurynui vieną rytą laimė nelauktai nušvito K.Bink. Tai nušvito jaunystėlė kaip gaivi saulelė LTR(Mrj). 4. staiga pasidaryti apšviestam, šviesiam: Nušvito visi pašaliai gaisro J. Nušvìto visas sodas ČrP. Nu tos padkavos nušvìto visas kiemas tas (ps.) Varn. Nušvitus scenai, jau įsikarščiavęs kalba kaimo seniūnas K.Saj. Palengva išsisklaidė debesys, dangaus kraštas nušvito pusiau žydra, pusiau violetine spalva rš. Apskundė paskui, kad jis turi tokią plunksną, kad pakajai nušvistų DS88(Rs). Gražus žaibais nušvitęs kelias! S.Nėr. Žmonės praminė ją Saulyte: sulig jos atsiradimu nušvito senelio troboje, ir išnyko iš jo trobos vargas (ps.) Klvr. 5. pasidaryti ryškesniam, šviesesniam, labiau matomam: Kalne rugeliai nušvito, balelėj rožės pražydo Lnkv. Iš tolo regėti aukso liepsna nušvitęs gluosnis sp. | Paskendusi žieduos, žemelė vaisių duos, nušvitusi naujais kaimais rš. ║ atsigauti: Žolė nušvìs, ka užlijo tei gerai [p]Jrb.