prašvisti reikšmė
Kas yra prašvisti? prašvìsti Š, DŽ, NdŽ, KŽ; R, MŽ, L 1. intr. N, Sut, M, LL314, Rtr pasidaryti šviesu, išaušti: Jau diena prašvìto K. Kai biškį prašvìs, i važiuosiam Slnt. Mano tėvas nuo piliakalnio nuejo prašvìtus – visą naktį vedžiojo (buvo klaidinamas) Skdt. Jis prašvìtus atėjo prie mūsų J. Žadino, ligu prašvìto, ir viskas Tl. Prašviñta juk anksti, tai reik i karvę skubyt anksti milžt Jrb. Tiesiog matai, kaip prašvỹsta Ob. Kiek prašvìto – einam linų brauktų Adm. Išdžiūsta [naktį] linai, iš ryto prašviñta – ir mini PnmŽ. Da neprašvito – saulė neteka Plšk. Numie išjojo, jau ką tik aušta, jau biškį prašvìtusi Yl. Tik prašvìto biškį – ir mes visi sukilom Jnšk. Dar tik rytas prašvito, saulė dar negreitai tekės, – o skerdžius jau eina per sodžių, pliauškindamas botagu V.Krėv. Ir toliau prisakė Raguelas, idant duobę vėl pripildytų ik neprašvintant BBTob8,20. | prk.: Skaidrus rytas džiaugsmu neprašvito, o broleliai kaip žolelė kits už kito krito B.Sruog. ║ DŽ prasidėti (apie pavasarį, vasarą): Vos tik pavasaris prašvìs, tuoj vaikai išsipila į lauką Alk. Aš manau, kad tų žinių sulauksime anksčiau, negu prašvis pavasaris V.Myk-Put. 2. tr. užtikti aušrai, apšvisti: Ne mani vieną, visus prašvìto vakarėly Šmk. Mum prašvìto par Šimonis bevažiuojant Š(Sl). Mus prašvito salos viršūnėje Šlč. 3. intr. N prasigiedryti: Jau prašvìto oras Rm. Jei prašviñta, nėr murkana, matau taką Krš. Kai tik šiek tiek prašvìs, eisma linų rauti Up. Apsitraukusi, i nėkaip neprašviñta Krš. 4. intr. imti šviesti, suspįsti: Kaip tik saulė kiek prašvito, tuoj paukščiai laukan kvietė LTR(Lnkv). Aušros žvaigždė prašvito LTR. Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja Mair. Nė kiek saulė neprašvito, atspinduliai pasirodė bokšte (ps.) Šts. Prašvito saulelė kaip ryto tekėjus KrvD191. Ir saulutė jau prašvito – mano vargai nenukrito LTR(Brt). Prašvito mėnulis į sraunų upelį, pamačiau lieptelį tarp dviejų medelių LTR(VšR). Pamačiau panelę keleliu einančią – prašvito saulelė kap ryto tekanti (d.) Vrn. | prk.: Širdyse užtat viltis prašvito, jog štai, neilgai trukus, atvažiuos matininkai ir visus juos ta mieląja žemele apdalys LzP. Bet dėl to atejo ant manęs ta valanda, idant tavo gėrybė prašvistų M.Valanč. 5. intr. pasidaryti apšviestam, šviesiam: Tik žiūri – visa bažnyčia prašvito LTR(Slk). Vos pakirdo apaštolas, kambarys prašvito M.Valanč. | prk.: Užgims darbai, prašvis laikai Mair. Kai užėjo šita valdžia, prašvìto mum pasaulis Kvr. Staiga prašvito kalviui galvoje Db. Jam įėjus, lyg prašvito kambariuose, visos akys įsismeigė į tą sielos milžiną rš. 6. intr. pasidaryti ryškesniam, labiau spindinčiam, labiau matomam: Prašvìto šveičiama gelžis J. 7. intr. prk. pralinksmėti: Aš net prašvitaũ, kai parodė bulvinių blynų Ob. Joniukas prašvinta iš džiaugsmo, meta savo žąsis ir sėdas ratuosna J.Bil. Maloniai ji žiūri į mus, mažučius, jos veidas prašvinta, akys juokias J.Bil. ^ Pradžiugo senas bajoras, kaip saulė prašvito V.Krėv. 8. intr. prk. pasitaisyti, pagerėti sveikatai, atsigauti: Ana yra dabar po ligai prašvìtusi – raudonikė atsirado Dr. Jam delnan sėdo [liga], išgėrė – ir kad prašvìto Slm. Teip mun akys prašvìto, mun visos tokios miglos nukrito Šts. ^ Prie lango prašvinta galva, prie durų lengvėja našta J.Marcin. 9. intr. prk. pasidaryti aišku, išaiškėti: Prašvìto mumienai, mes kaip ir nustebom Krns. 10. intr. prk. pasidaryti kultūringam, apsišvietusiam, šviesesniam: Dabar jau čia prašvìto žmonys Ps. Ir garbė man ubagui nemaža, poną Zielinską paauginus, ir mūsų apylinkė nemažai prašvis! LzP. Šešioliktame amžė[je] turėjo žemaičiai labiaus prašvisti M.Valanč. ◊ ãkys prašvìto NdŽ 1. Als, Kair pasidarė linksmiau: Kai ateinu pas jus, tai man ir ãkys prašviñta Gs. Dabar prasigyvenom, mūs ãkys prašvìto Klvr. Kai párėjova par Nemuną, ãkys prašvìto Jrb. Tujaus jaunumenės akys prašvito: visu pirmu pradėjo šokti avietelę M.Valanč. 2. Kair, Vdš pagerėjo savijauta, atsigavo: Išgerk vaistų – tau ãkys prašvìs Brž. Nuo tų žolelių tėvui ãkys prašvìto Rš. O kad prikišo ranką savo nasrump savo, tada prašviso akys jo Ch1Sam14,27. 3. viskas paaiškėjo, viską suprato: Kai brolelius vežė, man ãkys prašvìto Grnk. 4. prasigyveno: Šiteip varge gyvenom, kai ãkys prašvìto, reikia mirt Aln. sáulė prašvìs pagerės gyvenimas: Prašvìs dár ir man sáulė Vrn. \ švisti; apšvisti; atšvisti; įšvisti; nušvisti; pašvisti; peršvisti; prašvisti; prišvisti; sušvisti; užšvisti