prietaisa reikšmė

Kas yra prietaisa? príetaisa sf. (1) [K]; L26 žr. prietaisas: 1. Kur mano kalukai – visos príetaisos dalgiui kalti? VI. Be prietaisų ir geras meistras nieko nepadirbs Trgn. Tai príetaisos – pakabina [laikrodį], ir eina sau Plv. Tokia geležinė [= gelžinė] prietaisa nuo kalno ragėms, ratams nuleisti (žemėvilka) K.Būg(Kv). Ūkiškos prietaisos, plūgai VŽ1905,186. Pasiūk, mergele, man marškinėlius be siūlo galo, be adatėlės. – Perkelk, berneli, per Nemunėlį be irklo, luoto, be prietaisė̃lės (d.) Zp. Togidėl duodama numirėliams į karstą maisto, kelionei žeme ir vandeniu tam tikros prietaisos LTIII270(Bs). O tai labai čia gera prietaisa BsPIII210. ║ Iš tikrųjų turtinga yra ta aplinkybė, kuri mums apsireiškia mūsų kūno prietaisomis Vd. Pilvas, žarnos, inkstai ir kitos vidurių prietaisos perdirba maistą ir gėralą Blv. 2. Ant galo ėmiau aną (taboką), araku užpylęs. Ta prietaisa netikėtai įšoko ing galvą ir smarkiai užmigino I.