prijausti reikšmė
Kas yra prijausti? 1 prijaũsti, prijaũčia, prìjautė tr. 1. pajausti, pajusti: Jaũste prijaũčia (prisijaũčia) ana (merga) kliautinga ėsanti J. | refl.: Prisijaučiąs SD37. Kaltės neprisijautė (= nesujautė) V.Kudir. Ne tiktai girdim apie karus, bet ir būtinai prisijaučiam KlM1698. Kas prisijaustų sąžinioje neteisingai esąs artymą apmelavęs A.Baran. 2. KII325 nujausti, kiek numanyti: Mano širdis prijaũčia KI43. Aš prijaučiù ko pikto KI43. Katinas speigą prìjauta – lipa ant pečiaus Šts. Jis lyg ką prijaučia BsMtI174. Mano širdis prijautė tą nelaimę J. Ar tavo širdis nieko neprijaučia? Srv. Oi ir prijautė mano širdelė mergelę tinginėlę (d.) Zp. Oi ir prìjautė mano širdelė berneliui rūpestėlį DvD215. Jau prijautė širdis mano – neilgai čia būsiu Jz. Prijautė artinantis myrį prš. Neprijautė, kad taip arti yr širdys jos seserų V.Kudir. Ir vėla pradėjo senis kalbėti, tarytum prijausdamas Ašb. | refl.: Ale jau mat prisìjautė, kad mirtis Ll. Ar tu nieko neprisijautì (ar nesijauti kalta)? Alk. 3. užjausti, paguosti: Kas gi mane prijautė, kai bėdoj buvau! Dbk. Smūtką drauge prijaučiąs LC1883,5. ^ Sotus neprijaučia alkaną TŽV625. | refl. tr.: Broliai viens kitą prisìjautė Kp. 4. intr. pritarti: Mums prijaučia ir mus remia visi priešakiniai bei dorieji pasaulio žmonės sp. Kviečiame atsilankyti narius ir prijaučiančius rš. \ jausti; apjausti; atjausti; įjausti; išjausti; nujausti; pajausti; perjausti; prajausti; prijausti; sujaūsti; užjausti