Kas yra puikėti? puikė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. DŽ gražėti. 2. būti puikiam, išdidžiam: Tartum nėra kam puikė́t, o, matai, vis tiek pučias Sb. \ puikėti; įpuikėti; išpuikėti; prapuikėti