puikis reikšmė

Kas yra puikis? 1 puĩkis sm. (2) 1. DŽ gražumas, puikumas: Kas ne puĩkis panos: strazdanota lig žemės! (iron.) Šts. Kas tos dienos par puĩkis, saulė žeme ritinėjasi! Krkl. 2. išpuikimas, pasipūtimas: Koks jo puĩkis! J1. Kas ne per puĩkis, nė šnekėtis nenoria! Krkl.
2 puĩkis, -ė smob. (2) puikuolis, gražuolis (zuikio epitetas): Zuiki puĩki, keturkoji, kame tu nakoji? KlvrŽ. Lapė snapė, zuikis puĩkis Šts. Zuiki puiki, bėk į dvarą, muno šunys greiti! Vgr. Zuikeli puikeli, tu mažiausiasis, ko tu šokai, ko tu lindai į kopūstų daržą?! Plt.