puikumas reikšmė
Kas yra puikumas? puikùmas sm. (2) 1. K, BŽ114, KlvrŽ → puikus 1: Visi kambariai žibėjo auksu ir sidabru: tokio puikumo niekur kitur nebuvo mačiusi J.Balč. Tų rūmų puikùmas neapsakomas FT. Jau nebėr puikùmo, anas visai jau susenėjo Gdr. Ka buvo puikùmas, gražumas! Slnt. Grožėjomės kalnų puikumu ir didingumu rš. Žydi erškėtelis iš savo puikumo (d.) Ck. 2. J, M → puikus 5. 3. LL243 → puikus 6. 4. Žml → puikus 8: Ir puikùmas gi jų nesvietiškas, nei pažįstamo žmogaus bemato! Ut. Žiūrėk, kas jos puikumas, – sušuko pamotės duktė, – tik bemėto man pinigus! J.Balč. Nereikia keltis į puikùmą! Prn. Tai bernelio puikumai, tai to jauno mandrumai KrvD143. Kas iš tavo, mergele, puikumėlio, kad nežydi roželės veideliuose DvD415. Koks gi jos (svočios) šumnumas, koksai jos puikumas! LTR(Pnd). Macnuosius nuog sosto sodin ir puikumą jų išniekin Mž170. ^ Puikumo kai pas šunį LTR(Jz). Daugiau proto – mažiau puikumo KrvP(Vlkv).