Kas yra pūkštis? pūkštìs sf. (4) Ms, Šts, Pln; M žr. 1 pukštas: Šiaudai ant karties bus pūkštis J. Pamierčiai (kamarninkai) stato pūkštis, t. y. gaires J. Įsuk pū̃kštį, kad nevažiuotų par pievą Krtn. Ir pūkštìs, jei nori, užkalk – ištrauko ir vis tiek važiuo[ja] Plt.