pūkšti reikšmė
Kas yra pūkšti? pū̃kšti, -čia (-ta, pū̃ška Vkš), -tė (pū̃škė) intr. 1. SD332, [K] sunkiai kvėpuoti, šnopuoti, stenėti: Riebus žmogus pūkščia eidamas kaip meitėlis priėdęs J. Įsipenėjo kaip jautis ir eina pūkšdamas LzP. Ji baisi peludė, vaikščiodama tik pūkščia, stena Vlkv. Ko čia pūkštì kai jautis, traukdamas jungą! Ldvn. Kaipgi nepūkši, teip sunkiai dirbęs per visą dieną! BsPII112. Nepū̃kšk kaip prūsas, mešką paritęs Trg. Dar per kluoną neperbėgom, o jis jau pūkšt pradėjo Srv. Pasilenkęs ilgai kažką krapštinėjo pūkšdamas, sunkiai alsuodamas J.Marc. Tėvas pūkščia ant lovos, nebesuspėdamas susigaudyti minčių raizgalynėje J.Avyž. Jis pūkščia, kad pyksta J. Kai pasakiau, tai tik pūkščia per ūsais [supykęs, nepatenkintas] Prng. Ka pradėjo pū̃kšti, šniokšti [sloguodamas]! Krš. Šešuras tik pūkščia, unkščia po lovą ir kažin ko graibos Kp. Kelia [sunkiai], žandai pučias, pū̃kšta visas Jd. Mūsų peniukšlas maža beėda, pūkščia ir pūkščia atsigulęs Kp. Karvės kad priėdę, net pūkščia Kp. Kogi pūkšti kai karvė, dobiluos paėdus?! Dbk. Nei švėkščia, nei pū̃kščia – nieko nedaro Ds. Ko pūkštì kaip ubagė, šunų parista?! LTR(Jrb). ║ prk. labai stengiantis ką daryti: Andrius ilgai pūkštė, kol surado už siūlės pasislėpusį mažutį pinigėlį J.Dov. 2. šniokštuoti leidžiant garus, orą: Pūkšdamas sustojo traukinys rš. Garlaivis, kaskart lėčiau pūkšdamas, visai sustoja A.Vien. Puodas šnypštė, pūkštė ir kunkuliuodamas kilnojo dangtį rš. ║ pukšėti (rūgstant): Ėmė bačkoj pūkšt alus, o rūsy gira kilotis Sab. 3. sunkiai klampoti, bristi, pūškuoti: Paskui jį, gerokai atsilikusi, pūkštė šeimininkė J.Balt. Turi pūkšt per vėpūtinius kaip karvė. Šuva, ne ėjimas! rš. Pūkščiaũ pūkščiaũ, kol išsikasiau iš to sniego Skr. Vilkas pū̃kščia (plaukia) per Seirą Lp. Pūkščia per balą Lp. Pėsčias pūkštė Lp. Jų gyvuliam tai liuonas: tik pū̃kščia po tokią žolę, kad nor pjauk! Mrs. Žiūrėk, kap po tavo seradėlius arkliai pū̃kščia! Lš. Pū̃kščia kap kiaulės po avižas Dkš. ║ maudytis, pūškintis: Pū̃kščia kap antis po vandenį Dkš. Tas tai jau pūkščia kap šamas Vs. 4. pūškuojant, leidžiant garus važiuoti: Traukinys pūkštė kalvotomis vietomis rš. 5. pykti, pūstis: Pūkščiu ant ko SD167. 6. pūsti, pūsčioti: Vėjis pukščia, t. y. pučia J. ║ SD310 kvėpti: Pūkšti ant ko N. \ pūkšti; apipūkšti; atpūkšti; įpūkšti; išpūkšti; nupūkšti; parpūkšti; perpūkšti; pripūkšti; supūkšti; užpūkšti