pūsčioti reikšmė

Kas yra pūsčioti? pū́sčioti, -ioja, -iojo, pūsčióti, -iója, -iójo 1. iter. dem. pūsti 1: Vėjis pūsčió[ja] J. Uždaryk langą, vėjas pū́sčioja į kuprą! Bgt. Vėjelis pū́sčioja, sveika Vlk. 2. iter. dem. pūsti 3: Pūsčiodamas garais prariedėjo garvežys rš. Pobūvio šeimininkas pradžioje, būdavo, uždega pypkę, pūsčioja mėlyną dūmelį ir kalbina besirenkančius literatus J.Paukš. ║ Tiktai skubėjo visi už stalų, trepsėdami nuo šalčio, pūsčiodami atgrubusias rankas J.Balt. ║ Kam pū́sčioji žvakę?! J.Jabl. 3. tr. oro srove šalinti: Jis pūsčiojo dulkes nuo viršelių rš. 4. iter. dem. pūsti 4: Kuoduotas kukutis pievoje pūsčioja savo dūdelę rš. 5. intr. iter. dem. pūsti 7: Pūsčiojo driežų gerklaitės rš. Pū́sčioja ant tvoros kirbinės privelėtų marškinių Vj. Jis turi ant pečių raudoną pūsčiojantį apsiaustą rš. Ji siūbavo, ir jos sijonai pūsčiojo rš. Ale ir kemša (valgo), net žandai pū́sčioja Kt. Kai kramto [be dantų], tai ta burna pū́sčioja Gs. Ka poteriauja, ka poteriauja – net ūsai pū́sčioja Gs. | Išeinu į kuknią – tik pū́sčioja liepsna iš pečiaus Gs. 6. intr. Slv šnek. iš lėto eiti: Kur tu dabar pū́sčioji? Plv. \ pūsčioti; atpūsčioti; išpūsčioti; supūsčioti