pusgirtis reikšmė
Kas yra pusgirtis? pùsgirtis, -ė adj. (1) 1. Rp, N, K, Als, Grv įgėręs, įkaušęs, apygirtis: Ve, pùsgirtis žmogus J. Pùsgirtis buvo: valkiojas, žvalgos Šv. Tuokart y[ra] piktas, ka pùsgirtis KlvrŽ. Te[n] jie visi pusgirčiai Mrj. Jai buvo gėda gatvėje su pusgirčiu žmogumi J.Dov. Pùsgirtis įsiverčia į stubą Gs. Priėjo, o žinoma, kaip pusgirtis, tai vis drąsesnis BsPIV30. Gaspadinė girta, večeria nevirta; gaspadorius pusgirtis (dėl rimo: pusgirtys), atsigulęs ant pirties (dial. pirtys) LTR(Krž). ║ rodantis įkaušimą: Girdisi smagūs, pusgirčiai Gabrio ir Kaliuškos balsai Vaižg. 2. stiprokas, svaiginantis: Gal tas alus i[r] pùsgirtis, biesas žino! Mžš.