ringa reikšmė

Kas yra ringa? rìnga sf. (1) Jn, LVIII536 1. žr. 2 ringė 2: Virves ringuok in rìngą, arba virtinę J. Gyvatė in rìngą susiringavus guli J. ^ Kinka, ringa, kur tu bėgsi? – Skustė, plikė, ko tu klausi? (upelis ir nušienauta pieva) Sch66. 2. scom. kas nerangus, susitraukęs kiūto, tingi pajudėti: Tas toks (ta tokia) rìnga K. Andarokas žyčytas, marškinėliai kitos duoti, tu, svočiute rìnga, bene kumelinga? flk.