ruba reikšmė

Kas yra ruba? 1 ×rubà (sl.) sf. (4) [K], Kv; N riba, linija: Par girią ruba iškirsta, t. y. spindžius J. Jis apsirubavęs sėdi savo rubose J. Rubą vesti LKKV231(S.Dauk). Ant ruba iškasti su lopeta duobę dėl kiekvienos augymės S.Dauk. Pryšakys Palangos nestovėjo vieno[je] rubo[je], bet pasiskaidęs į dalis S.Dauk.
2 ×rubà (brus. pyбa) sf. (4) [K]; Q391, CII224, R, MŽ, N grobstymas, plėšimas, užpuolimas: Tai buvo rubà, kai mūsų prabaščius numirė – kas ką nustvėrė! Dkš. Rubà svieto atėjo ir išrubavojo J.Jabl. | Užpuolė rubà (sugarmėjo visi talkininkai valgyti ar priėjo daug svečių) Alk. ^ Rubos bėk, ale rugius sėk (žemę reikia įdirbti ir priešui užklupus, karui ištikus) B.