rujoti reikšmė
Kas yra rujoti? rujóti, -ója, -ójo 1. intr. MŽ, N, K, Jn, DŽ, Švn lakstyti, rujos metui užėjus: Rujoja kiškiai R. Rujojanti karvė šoka ant kitų karvių rš. Briedžiai rujoja dažniausiai rugsėjo mėnesį sp. Vilkai tik advente žmones puola. Kai rujoja J.Balt. Šunys rujója Škn. | refl. R, N, K, Kp: Vilkai, šunys rujójas J. Mūsų kalė dabar rujójas, tai nuo tų šunų nei atsiginti negalì Žvr. ^ Bastosi patvoriais kaip šunys besirujodami KrvP(Lnt). 2. refl. vlg. ištvirkauti: Leido kaip kalei rujóties, i parsinešė vaiką Krš. 3. refl. prk. išdykauti, šėlti: Tu tik rujójies, o nieko neveiki! Skr. Viso kaimo jaunimas pas Botyrių rujojasi Smn. \ rujoti; apsirujoti; nurujoti; pasirujoti