rukata reikšmė

Kas yra rukata? rùkata scom. (1) 1. Up, Šl susiraukėlis, pikčiurna, paniurėlis, niūra: Koks iš jo ten žmogus, amžinas rùkata! Krp. Kai mergose buvo, kas par gerumas mergės ar ant kalbos, o kai apsižanijau, pikta paliko, rùkata tokia Škn. Rùkatos mergos kaip naginės Rdn. Tas rùkata ir tai nusišypsojo Sdb. Ką ten tas rùkata: amžinai supykęs, susineržęs kaip devynios pėtnyčios Krš. Rùkata nebūk! (sakoma verkiančiam kūdikiui) Všv. Rùkata biesų, ko nori, eik žuvelių kraminėti, ne muni griaužk antsiėmęs! Tv. Ką tas rùkata, nieko su anuo nepasišnekėsi: jei puti – birba, jei ne – ne Lkv. Jau toks rùkata, o jau bjaurus – tai gavo vyrą! Jrb. 2. kas raukšlėtas: Senelė rukatẽlė, burnelė kaip kepta bulbė Rdn.