ryma reikšmė

Kas yra ryma? 1 rymà sf. (4) BŽ391,560, NdŽ, KŽ ramybė, rimtis.
2 rymà sf. (4) M, NdŽ rymojimas, galvojimas rymant: Rỹmą rymoti DŽ. Pondzie[va]s rỹmą rymojęs, dėl to ir praminę rymotinis Šts.
3 ×rymà (sl.) sf. (4) Knv, Dv, rimà sloga: Apsivilk gerai, kad nedagautai rymos Arm. Sušalau, gavau rìmą Nč. Rymà inpuolė nosin Vlk. Tai užgulė nosį rymà! Vrn. Manin ansimetė kokia rymà GrvT64.