šaukinti reikšmė

Kas yra šaukinti? šaũkinti (-yti Lnkv), -ina, -ino NdŽ 1. tr. balsu kreiptis, šaukti, kad ateitų, atsilieptų: Jis atvažiavo į mišką i mane šaũkina – gąsčiojas vienas Rd. Ko švilpauji, kai po girią, ar velnius šaukini?! LMD(Sln). Tas atsikėlęs, grabu grabais atsidaręs duris ir šaukinąs tąs savo avis lauka Sln. | refl. tr., intr.: Moterys grįžčiojo atgal, šaukinosi su kaimynėmis, važiuojančiomis iš paskos J.Avyž. Jie ėmę viens kitą šaukintis: – Pusčiau, pirštines palikai ant pečiaus, pusčiau! BsMtII135(Sln). 2. žr. šaukdinti 1: Kai šaũkina, sako vyrai: – Turgus kuopon, turgus kuopon! Grž. Pamečiau pinigus, šaũkinau ir turge, bet neatsirado Lnkv. 3. Šln žr. šaukdinti 5: Kad kuilis ilgai šaukina, ir kiaulė ilgai vaisiuojas (paršiuojasi) Šts. Bitį šaũkina su avinu (iron.) KlvrŽ. \ šaukinti; apšaukinti; atšaukinti; pašaukinti; sušaukinti; užšaukinti