šėveliais reikšmė

Kas yra šėveliais? šė́veliais adv. DŽ1, ševeliaĩs K.Būg, NdŽ, KŽ, Užp 1. Krsn, Ds, Kp, Vb, Tr labai greitai, sparčiai, smarkiai: Jam darbas ševeliais eina Dgl. Darbas jo rankose eina šė́veliais Pns. Vaikai, liaukitės, o aš atsinešiu kokį vėzdą – išlakstysit visi šėveliais! Rt. Kai ištrūko arklys, tai kap ej[o], tep nuej[o] šė́veliais Al. Ot lekia – šėveliais! Švn. Kad stojom keturiese, tai viskas šė́veliais išėjo Ldvn. Ot alkanas: kad ką tik paduodi, tai viską šė́veliais suvalgo Sn. Kaip svočiutė priėjo, vis šė́veliais išvėtė JV707. 2. niekais: Pinigus šė́veliais išleidau Gdl.