slėnus reikšmė
Kas yra slėnus? slėnùs, -ì adj. (4) Š, DŽ, NdŽ, Ln, Mžš, Vlž, Brž, Rd; R, MŽ, N, J1 žemas, nekalnuotas (apie žemės paviršių): Žemė slėnì Ds. Apie mum slė̃nios vietos, užtat bulbės dažnai prigeria Sdb. Labai virsta kviečiai į kūlius slėniuose laukuose A1885,222. Šiemet rugiai slėnèsnėse vietose visai pražuvo Krš. Te slėniáusia vieta buvo Krs. Po lygius laukus, po slėnias pievas žiedai marguoja plačiai pasklidę K.Bink. Kalnai ir pakalnės slėniausios džiūgaut nepaliauja KN60. slėnù n. Rz, Sml; Kos53: Už pirtelės slėnù, nebus rugių Rgv. Šičia buvo slėnù slėnù, ale privežėm žvyro, tai pasikėlė Slm. Kirtime, kur slėniaũ, auga švendrelės ir žolės Ps. Par kalniuką geri rugiai, bet slėniau prasti Lnkv. slė̃niai adv., slėniaĩ: Šiemet bulbas labai slėniaĩ pasodinom, kažin ar neprigers Krs.