Kas yra šliauka? ךliáuka sf. (1) Trg, Srj, šliaukà (2) Šl. 1. Trg žr. šliaukas. 2. Šl guminė žarna: Genys bačkon kala, kregždės šliaukon pila LTR(Žsl). ◊ kaĩp šliáuka labai (girtas): Jonis kaip šliaukà prigėręs Rdn.