šnapšt reikšmė

Kas yra šnapšt? šnàpšt interj. K, Jn, OGLII375, KŽ, Skr 1. DŽ, NdŽ trumpam šnapštelėjimui, sušnibždėjimui nusakyti: Anas tik man šnàpšt į ausį Rk. 2. KŽ šlamšt (nukritimo garsui nusakyti): Šnàpšt obulas ir nukrito į žolę Šts. 3. šmukšt (staigiam įlindimui, nuėjimui nusakyti): Rainas katinas šnapšt į šiaudus, nutvėrė pelę ir nusinešė LTR(Srj). Jis tik ma[n] šnàpšt (nieko nesakydamas) pro šalį ir nuėjo Jrb. 4. šmikšt, šmaukšt (sukirtimui nusakyti): Tokiam arkliui tik šnàpšt galu botago, kad pasileis – tik turėkis! Grž. 5. K, NdŽ, KŽ sulenkiamo peilio, šautuvo gaiduko ir pan. spragtelėjimui, čekštelėjimui nusakyti. 6. MŽ, N, NdŽ, FrnW čiupimui, griebimui nusakyti: Šnapšt ir pagavo jis peilį pasisukęs J. Šnapšt ir nutvėrė vanagas vištytį J. 7. NdŽ, Rz makt, gurkt (nurijimui žymėti): Linksmai barškin [gandras] kapšt kapšt kapšt, rydams varlę šnapšt šnapšt šnapšt KlvD159. 8. baigta: Negausi, šnàpšt! Mrj. Pernai buvo, šįmet šnàpšt (nėra)! Mrj. ◊ nė̃ (neĩ) [ne] šnàpšt NdŽ visiškai nieko, jokio garso: Nei šnapšt nėra, į glėbį pasiėmė J. Apie tai jis neužsiminė nė šnàpšt DŽ. Kur tai regėta! Išvažiuoti ir paskui nė šnapšt! K.Būg. Kad man nė̃ šnàpšt! Mrj. Aplink nė šnapšt – tylu, ramu rš. Per visą naktį nė̃ ne šnàpšt Dkš.