spurdėjimas reikšmė

Kas yra spurdėjimas? spurdė́jimas sm. (1) → spurdėti: 1. DŽ, Šl Jam pasirodė, kad girdi [sugauto] karvelio spurdėjimą J.Dov. Kad ir spurdė́jimas to paršioko! Jž. 2. Turbūt visą naktį girdėsiu ausyse šį nesibaigiantį sparnų spurdėjimą sp. \ spurdėjimas; suspurdėjimas