Kas yra sriubinis? 1 sriubìnis, -ė smob. (2) žr. sriubius: Man duokit sriubos – aš sriubìnis Mrj.2 sriubìnis, -ė adj. (2); Ser 1. tinkantis sriubai virti: Sriubìnė mėsa NdŽ. 2. skirtas sriubai semti: Sriubìnis samtis Vkš.