sruvėti reikšmė

Kas yra sruvėti? sruvė́ti, srùva (-ė́ja), -ė́jo intr. 1. NdŽ, DŽ tekėti srove: Iš po šulnio ritinio [v]anduo tik srùva srùva – nespėjam išsemt Krs. Par Kražių vainą kraujas upėms sruvė́jo Krkl. Srùva kraujas iš piršto, nenustoja Krs. Ėmė sruvė́t par veidą ašaros kai pupos tai moterėlei Jnš. 2. išsilieti po oda (apie kraują): Kad pardaužė, sruvė́[ja] kraujis po skūra J. \ sruvėti; apsruvėti; nusruvėti