stačiakalbis reikšmė

Kas yra stačiakalbis? stačiakal̃bis, -ė adj., smob. (2) 1. NdŽ, DŽ, Jnšk kas stačiai, šiurkščiai, nemandagiai kalba: Toks tas mūsų Jurgis stačiakalbis, kad kitokart net sarmata prie svetimam žmogui An. Jis nėra toks rūstus, tik tep stačiakal̃bis Ig. Tokia stačiakal̃bė mergiotė – seną žmogų keikia! Ant. | Sačiakal̃biai esam (paprastai kalbam) Imb. 2. Pin trumpai žodžius tariantis.