stotė reikšmė

Kas yra stotė? stõtė sf. (2) Rsn, Žd, stotė̃ (4) Kv, stótė (1) KŽ; L, Rtr žr. stotis 1: Čia pat plentas, stotė̃ – kur nori, ten važiuok Krž. Ka tie traukiniai eina, ka stotė̃ virpa Vkš. [V]andens an stotė̃ms gavom atsigerti LKT70(Dr). Lig stõtės pavežė Skdv. Žiūrėk, kaip sto•tė gražiai dega (apšviesta) Jnšk. Zebulon ant jūrių krašto gyvens ir stotėje ekrutų (kur ekrutai statomi yra) BB1Moz49,13.