subaigti reikšmė

Kas yra subaigti? subaĩgti, -ia, sùbaigė 1. intr. padaryti ką iki galo, pabaigos: Sùbaigėme javus doroti Š. Jau sùbaigė temti Krč. Kai kuodelį verpt subaigsiù, eisime pirtin Ml. Nesùbaigiau ir malt – girnos pagedo Mlt. Išvirė skrylių, i nesùbaigiau valgyt Šd. | refl.: Susibaĩk pilt grūdus ir neškis Kp. Jau greit susibaĩgs mušti sviestas Rm. ║ tr. išeikvoti, išsekinti: Taip besivalkiodamas subaigė jis savo piningus BsPIII129. 2. tr. nuvarginti, nukamuoti: Taip jau tą žmogų subaigė, kad jis negali nė paeit BsPIV142. | refl.: Po ligos labai susìbaigė, tik paeina Jnš. Tu, vaikeli, susibaĩgus kai šaukštas VšR. ║ refl. susidėvėti: Susibaigė mano kepurė Pn. \ baigti; apibaigti; atbaigti; įbaigti; išbaigti; nubaigti; pabaigti; parbaigti; perbaigti; prabaigti; pribaigti; subaigti; užbaigti