išbaigti reikšmė

Kas yra išbaigti? išbaĩgti, -ia, ìšbaigė tr. 1. atlikti, padaryti ką: Išbaik sriubą srėbti, nepalik puode Š. Išbaigs art visas dirvas ir visus kalnus Rd. Išbaigtas darbas J. Dabar jau tokie papročiai išbaĩgia eiti iš mados Grž. | refl.: Išsibaigėm bodėti visų svečių Š. Išsìbaigė visiškai blaivyti dangus Š. ║ išeikvoti, suvartoti: Rugiapjūtė dar toli, o paskutinį aruodą jau ìšbaigiau Srv. Išbaigė girią (kirsti, pardavinėti); išbaigiau pinigus, miltus J. | refl. intr., tr.: Prieš rugiapjūtę mūsų kasmet išsibaĩgia visi grūdai, visi aruodai Š. Teip išsìbaigiau pinigus, kad visai neturiu Skr. ^ Kad negimtų, svietas išsibaĩgtų, kad nemirtų, žemė nekeltų Srd. 2. refl. numirti: Devynios jo nematę – jau išsìbaigė Lkm. \ baigti; apibaigti; atbaigti; įbaigti; išbaigti; nubaigti; pabaigti; parbaigti; perbaigti; prabaigti; pribaigti; subaigti; užbaigti