suimtinis reikšmė

Kas yra suimtinis? 1 suimtìnis, -ė smob. (2) BŽ11,355, NdŽ, KŽ, suim̃tinis (1) KŽ, suimtinỹs (3b) KŽ; BŽ150 1. L, Rtr, BŽ11,150,355 žr. suimtasis: Nuvedė jį kaip kokį suimtinį V.Kudir. 2. I, Ser, KŽ kas patekęs į nelaisvę, belaisvis: Kaip čia gyvena mūsų suimtìniai? J.Jabl. Suimtinių atsimainymo santartis LL56.
2 suimtìnis, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ 1. NdŽ kuris kartu suimtas, paimtas. 2. NdŽ kuris susiaurintas, sutrumpintas (apie drabužį). 3. NdŽ, KŽ kuris suimtas, sulaikytas, areštuotas.