suklibėti reikšmė

Kas yra suklibėti? suklibė́ti, sùkliba, -ė́jo intr. 1. imti klibėti: Gausi žandan, kad net dantys suklibės KrvP(Al). | prk.: Suklibėjo (pasidarė nebetvirta, susvyravo) ir antropocentrinė religinė pasaulėžiūra EncVII1309. 2. imti judėti, krutėti: Vilkas suklibė́jo krūme VoL388. Suspaudė šonus žalios lentelės, negaliu suklibėti (d.) Prng. Apsirgo pusiauju – negalėjo suklibė́ti Švnč. | Nepapūtė vėjelis, vanduo suklibė́jo Klt. 3. suklabėti: Suklibėjo masyvi durų rankena rš. \ klibėti; apklibėti; atklibėti; išklibėti; nuklibėti; paklibėti; praklibėti; suklibėti; užklibėti