Kas yra sukūkinti? 1 sukū́kinti žr. 1 sukukinti 1: Sumušė, sukū́kino vaiką, kad nė pasirangyti negal Šmk. Simas, sako, savo bobą vakar gerai sukū́kinęs Vdžg. | refl.: Jie tam šoky truputį susikū́kino Skr. \ kūkinti; apkūkinti; nukūkinti; pasikūkinti; sukūkinti; užkūkinti