kūkinti reikšmė
Kas yra kūkinti? 1 kū́kinti (-yti), -ina, -ino žr. 1 kukinti 1: Kad aš jam ėmiau kū́kyt su kočiolu! Skr. Jau ir dabar su kumščiu apie ausis sukinėjasi, o dar, ko gero, mane ir kūkinti pradės Rs. Kam tu jį kūkini, juk jis tau nėko bloga nepadarė? Vdk. Kū́kina vaiką Nm. Tik tu baikas krėsk – kai ateis tėvas, gausi kū́kinti! Žvr. Klausyk mamos, kad kū́kyt negautum Šk.
2 kū́kinti, -ina, -ino tr. rėkdyti, virkdyti: Ar anie moka priveizėti vaiką: kū́kina par dienas neėdusį! Užv. Jis labai kū́kina (muša lig verksmo) vaikus J. Nekū́kink to vargšo, liaukis! Tl. Kad rikdė, kad kū́kino vaiką, gailu buvo klausytis Užv. ║ kaukinti: Kam tu kū́kini (muši, kad kaukia) šunį? J. Kū́kinti šunį Als, Slnt.