kukinti reikšmė
Kas yra kukinti? 1 kùkinti (-yti), -ina, -ino 1. tr., intr. J, Pns mušti, daužyti: Per kuprą su lazda kùkina Jnšk. Ka pagavo kùkyt į kuprą, tai nė ištrūkt negali Jrb. Nekùkyk tu jo, kam tu jį kùkini kukt kukt į pečius J.Jabl(Lp). Jis gerai savo bobą kùkina Vlk. Markevičius, prišokęs prie jo, ėmė jį kukinti kumščiais į veidą rš. | refl.: Pamatė visą būrį varnų, kurios, ir savo tarpe besikukindamos ir garsiai kvarkdamos, draskė nebegyvus paukščius LzP. 2. intr. pamažu eiti, kliunkinti: Tai jau, sakai, in sodžių kùkini, o darbuit tai nereikia? Mrk. \ kukinti; apkukinti; atkukinti; įkukinti; iškukinti; nukukinti; parkukinti; pasikukinti; prikukinti; sukukinti; užsikukinti
2 kùkinti, -ina, -ino tr. 1. kirkinti: Atėjo tas balvonas ant šiaudų ir kukina merges Brs. | refl.: Jau daugiau nebeleisiu jaunų vaikių ir mergių šiaudų murdyti – anie ten tik kukinas Brs. 2. rėkdyti, virkdyti: Kam tą vaiką kùkini! Ps. | Kam dabar kùkini vištas, negali gražiai iš daržo išvaryti! Sb. \ kukinti; iškukinti; prikukinti; užkukinti
3 kùkinti, -ina, -ino tr. J godžiai gerti, kliukinti: Silkių prisiėdė ir kùkina vandenį Užv.
4 kùkinti, -ina, -ino tr. supti, migdyti: Kamgi dar kukini [vaiką], kad miego nenori Kč.
5 kukìnti, -ìna, -ìno caus. kukuoti 1: Gegužę kukìna dziegorius J. Vargonais gegužę nekukìna J.