kirkinti reikšmė
Kas yra kirkinti? kìrkinti (-yti), -ina, -ino tr. 1. erzinti: Nekìrkyk šunų! Švn. Nu kam tu jį kìrkini, jis ir teip piktas kaip šeškus Ds. Kam tu vaiką kìrkini? J. Nekìrkink tuos vaikus, ba jie tuoj pradės žliumbti Ldvn. Visą vakarą kirkinom, kam lūpas dažo Vrn. Nekìrkyk šunes Vrn. Nekìrkyk seno žmogaus Drsk. Tėvukas kìrkino meškas [atsivestas meškininko ir pastatytas klojime; erzino per sienos plyšius] Mrc. Štai, seni, nukirs Grainis liepą, – erzino kirkindami jį kiti: – teks tau mirti greičiau, negu manei V.Krėv. | Nekìrkink voties – votį sopės Rod. 2. K daryti, kad kirktų, čirškinti, cypinti, rėkinti: Tu kìrkini žąsį, o jis karkina vištą J. Šuva už uodegos vištą nutvėręs kìrkina Kp. Bene šeškus vištas ten jau kìrkina? Kair. Kìrkina ir kìrkina par ištisas naktis tą vaiką Brs. | refl.: Jeigu ji linksma, kirkinasi su meisteriu P.Cvir. Vaikai, kad man šiukštu nesikìrkintumėt! Alk. Tol kìrkinosi vaikai, kol tėvas visims kailį išaudė Vvr. Šeimininkė, per naktį kirkinusis su vaikais, taip pat miegojo Žem. ║ kibinti: Kas tais mergas kìrkina, kad tep spiegia? Mrj. 3. girgždinti: Smalininks ..., per kiemus pamaži važinėdams, kìrkina ratą K.Donel. Nekìrkinkiat tų durų! Ms. Ką čia jūs mano lovą kìrkinat! Sugriausit Škn. Ką tu ten kìrkini tas stakles! Akm. Langinę labai vėjas kìrkina Krok. \ kirkinti; įkirkinti; iškirkinti; nukirkinti; pakirkinti; perkirkinti; prakirkinti; sukirkinti; užkirkinti