rėkinti reikšmė

Kas yra rėkinti? rė́kinti (-yti [K]), -ina, -ino DŽ, rė̃kinti NdŽ, rėkìnti, -ìna, -ìno NdŽ caus. 1 rėkti: 1. N, Kv. 2. Kiek aš tas mergaites rė́kinu, ir jos vis tokios nedrąsios Plk. | refl. DŽ: Par dienų dienas rė́kinas i rė́kinas Btg. 3. J, N, Br, Trg caus. 1 rėkti 6: Kam tu be reikalo rė́kini vaiką? Žvr. Nerė́kink vaikų, būk geras, tu jug didelis Rdn. Nerė́kyk mažiuko, dički! Jrb. Tardymai kokie būdavo, rė́kins cypins anus Vdk. | prk.: Karčemoje pas Maušą kas smuiką rėkina, kas klernietą plerpina, net žemė dunda Žem. | refl. Šv: Vaikai pro duris siūte siuva šen ir ten, stumdosi, juokiasi, rėkinasi Žem. 4. caus. 1 rėkti 8: Vedžioja tą žvėrį, šokindami ir pagal savo norą rėkindami rš. | refl.: Rūstos pelėdos su šikšnosparniais irose pilių rėkinos S.Dauk. \ rėkinti; aprėkinti; įrėkinti; išrėkinti; nurėkinti; prarėkinti; prirėkinti; surėkinti