kibinti reikšmė

Kas yra kibinti? 1 kìbinti (-yti), -ina, -ino tr., kỹbinti NdŽ 1. SD46,56,163,177, R, N, K, K.Būg liesti, kliudyti, judinti; užkabinti kitą: Morkos, burokai da nekìbinti (nerauti) Rm. Nekibykit tų marškinių, gali nutrūkt virvutė Gs. Ankstybas kopinėjimas bičių yra patogiausis, bet vasaros vidu tvankose neprigul bičių kybinti Nz. Žuvis meškerę kibina (liečia jauką) Dkš. Uždangalas, nei kieno nekibinamas, pats iširo nuo viršaus lig žemės Blv. Juodą žemę kìbina (dirba) Ėr. Veikiau užgis rona senoji, kad jos kas kartą nebrušosi ir nebkybinsi P. | Tu, – tarė Pričkus jam, – saugokis Kasparą kìbyt K.Donel. Nekìbyk, tegu vaikas sau valgo Ldvn. Tu jo nekìbyk, tegu jis, vyras, miega Bgt. Nekibyk to pasipūtėlio Mrj. Nekỹbink svetimo šunies Mžk. Kam tu vaiką kìbini? J. Pats kaltas esi, kybindamas tą gyvatę ir lįsdamas pri jos P. Lig šio laiko nekibinau tavęs dėl tų pinigų (neužsipuoliau, neprašiau grąžinti) Pc. Ar nesakiau aš tau: nekibink žmogaus! BsPII111. Patys nekybinamys, nenorėjo be priežasties karę pradėti S.Dauk. | prk.: Šaltis kibino ir siekė pakinkių rš. Nekibink (neminėk, nejudink) anų laikų Švn. Jei tave kibin (gundo) velnias alba sanžinė piktoja, tada nenusiminkias BPI84. ^ Nekibink mėšlo, jis neliestas smirda Ukm. Gulinčią bėdą nekibyk LTR. Nekibyk be grašio (neturėdamas pinigų, nieko nepradėk) B. 2. NdŽ kirkinti, erzinti, užkabinėti: Pirma nosį nusišluostyk, o paskui mergas kìbyk Alv. Gana tau mergas kibinti, eitum gulti Ds. Vaikis mergas kỹbina Ms, Slnt. Raštininkai sustodami juokavo ir kibino kazokaites rš. Nors ir su akmeniukais, by tik kybina LTR(Pp). Kuri čia, visų kibinama, ištekėjo? Blv. | refl.: Eik lauk, čia nesikibinęs! Žgč. Leisk darbuotis, nekybinkis Lk. Vieną kartą, šieną grėbiant, Tadas su merga kibintis ėmė LzP. 3. kutenti: Dėdė vaikus vakar kỹbino kỹbino, lig ašarų privarė Kv. Tu munęs nekỹbink, aš bijau Vvr. 4. refl. NdŽ ginčytis, vaidytis, peštis: Mes kone kasdien su neprieteliais kìbinomės KI55. Tie kalakutai tai kibinasi (pešasi, gnaibosi) Smn. \ kibinti; įkibinti; iškibinti; nukibinti; pakibinti; sukibinti; užkibinti
2 kibìnti, -ìna, -ìno tr. kibyti, lipdyti: Reiks kibìnti vieną pri kito Skdv. Kibináu kibináu ir neprikibinaũ Skdv.

kibinti sinonimai

Ką reiškia žodis kibintojas? Visi terminai iš raidės K.