rėkdyti reikšmė

Kas yra rėkdyti? rė́kdyti, -o (-džia Lkm), -ė, rėkdýti, rė̃kdo (rė̃kdžia), rė̃kdė Ps, Alks 1. caus. 1 rėkti 4: Girdėjot – pyliavas jau rėkdo Ktk. 2. DŽ, Ldk caus. 1 rėkti 6: Kam rė́kdai vaiką? Ln. Gana tau te rė́kdyt vaikas, nešk čia Ut. Ko jūs tą vaiką rė̃kdžiat? Ob. ^ Ruda panelė visą svietą rėkdo (svogūnas) LTR(Varn). | prk.: Jau Broniukas rė́kdo savo dūdą Dglš. Vaikinai armonikas rėkdo rš. Kažkur apylinkėse mušė patrankos, rėkdė orą lėktuvai, bet paupyje ir visame kaime buvo tylu ir ramu rš. | refl.: Prie patamsiui jau rė́kdžias ana su vaiku Ktk. 3. caus. 1 rėkti 8: Voras pasgauna musią ir rė́kdo ją Grv. Ta prakeikta pelėda, ana netylėjo, kas naktį vištas ant laktelės rėkdė LTR (Ktk). | refl.: Katinai ėmė rė́kdyties Ds. \ rėkdyti; įrėkdyti; išrėkdyti; nurėkdyti; parėkdyti; prarėkdyti