surikinti reikšmė

Kas yra surikinti? surìkinti K, KlvrŽ caus. 2 surikti: 1. Surìkino, ir nesuskaičiau Kv. Matai, ir surìkinai muni! Žr. 2. Surìkinai mano visą dūmojimą J. Jei surìkini, nebišeita kūlimas Vn. Reikėjo žiūrėti, ka nesurìkintumei kūlėjų Pj. Gali ir netyčiom surìkinti Ms. \ rikinti; aprikinti; parikinti; perrikinti; surikinti