surikti reikšmė
Kas yra surikti? 1 surìkti intr. 1. R317, N, K, M, DŽ1 sušukti: Aš rinku, tu surikaĩ, o jinai užriks ant tavęs J. Vilkų kandamas surìko J. Kiaulės supras, kad jau vakaras, tik piemenys surìks: – Jovala, jovala, us, us! – klausos, kad ir kur bus nubėgę Mšk. Suriko klaikiu balsu ir apalpusi parkrito ant žemės J.Bil. Suriko kryžeiviai, lyg juos gyvatė inkando V.Krėv. Kad surìko iš visos gerklės! Šlčn. Jis suriko surikęs (labai suriko) ir krito negyvas BIII204(Rm). Surìko senis kaip velnias ropėse Vlkv. Visi pamatė ir sarìko Krn. Visi sarìko baisiais balsais Drs. Ta suriko nesavo balsu, bet kol atpuolė kerdžius, tai bulius ir kaulus gaspadinei sumalė LTR(Grk). ║ sušunkant įsakyti: Aš jam surikau iš visos gerklės sustoti J.Balč. Tada šalia sėdintis kareivis suriko: – Ar netylėsi tu, durniau! BsPIII22. 2. garsiai uždainuoti, padainuoti: Vyrai, sueisim, surìksim – matai, kad lietaus nėr (dainuodami išprašysime lietaus) Lnkv. 3. suriaumoti, sumauroti: Tie visi gyvuliai kaip suriko sykiu – pasidarė girioj didelis balsas BsPIV258. Skaudžiai surikęs, lokys puolė ant priešo rš. Ans tam veršiuo stačiai antšoko viršuo, tas veršis parsigando, surìko Klk. \ rikti; atrikti; išrikti; prarikti; surikti; užrikti
2 surìkti 1. intr. N, DŽ suklysti, sutrikti: Surikaũ, skaitydamas riešutus J. Sakė sakė eilią (eilėraštį) ir surìko Užp. Senis, sakydamas pasaką, surìko Mšk. Karts biškį suriñka, bet teip jau skaito gerai Trk. Mezgiau ir surikaũ – reikia ardyt [mezginį] Ktk. Visą audeklą išaudžiau be jokios rikės, o štai ant galo surikaũ Užp. Kareiviai par muštrą mokos eiti, kad koja nesuriktų Plng. A jūs nesurìkot šokdami? Mžš. Surikaũ, pradėkim iš naujo [žaisti] On. Surìkęs mušimas laikrodžio – kiek dabar muš Slm. Surikau (apsirikau) ir vėl pasitaisiau J.Jabl. | refl.: Gal aš ažmirštu, susrenkù – kaip aš čia jų nebeataskiriu Lel. 2. tr. supainioti, nebemokėti gerai ką atlikti: Iš pradžios gerai dainavo, paskui žodžius surìko Slm. Nesurik [dainos], pasakyk žodžius Jdr. 3. intr. DŽ suirti, pakrikti: Surikęs mūsų gyvenimas – nebeklauso manęs nei vaikai, nei žmona An. Nežinau, kodėl jų vestuvės surìko Kp. Kažin kas čia atsitiko, kad abu prieš pat vestuves ėmė ir surìko Adm. 4. tr. tam tikru būdu išausti: Sùriktasis aštuonnytis yr by su kibikleliais, by parimliotas, siaurai sugnaibytas Šts. \ rikti; aprikti; parikti; surikti