užrikti reikšmė
Kas yra užrikti? 1 užrìkti 1. intr. DŽ1 sušukti (ppr. barant): Kaip užriñka jis ant manęs, aš nusigąstu J. Kai užrìks, galėsi šokt į padanges Jrb. Kap žurìks tas brolis vyriausias! Rod. Užrìko teip, ka turėjo nutilt Šmk. Įėjo ragana į stubelę, ten radus besiuvančią Saulės dukterį, užriko: – Kas čia yra, žmogiena smirdi! BsPIII19. Ragana užriko ant kalaitės: – Ko tu čionai po priemenę vištas baidai! VoK133. | refl.: Jis ant manęs tuoj užsirìko Alk. Marti užsiriko ant jos: – Tai ne tavo dalykas! rš. ║ tr. subarti: Mane užrìko sargybinis: –Negalima čia eiti Jnk. Ko tu mane trukdai? Aš nieko nenoriu matyti! – piktai užrinka Karalienė įėjusią tarnaitę I.Simon. 2. intr. Pc garsiai užgiedoti, uždainuoti: Gerą balsą jis turi, kai užriñka, tai gražu ir klausytis Kair. Gražus ponas užgiedojo, gaspadinė dar miegojo, antrą kartą kai užriko, gaspadinė net suriko LTR(Krtn). 3. intr. sudejuoti, sušukti (apie apuoką): Ateinanti pasaulin [geležinė gyvatė] delčios naktį, apuokui užrikus, karčiam čemeriui pražydus sp. 4. intr. sukaukti (apie garlaivį): Du sykius garlaivys užrìko, jau laikas man bėgti Skr. \ rikti; atrikti; išrikti; prarikti; surikti; užrikti