sargybinis reikšmė
Kas yra sargybinis? 1 sargýbinis sm. (1) Rtr, BŽ43, NdŽ 1. kar. LL239 ką nors saugojantis kareivis: Prie ginklų sandėlio stovi sargýbiniai DŽ. Sargýbiniai po miestą patruliuos Als. Iš už medžio išlindo sargybinis su automatu ir paprašė dokumentų V.Bub. Paleidė iš armijos ir davė prie plienikų sargýbiniais stovėt Grz. | prk.: Tarybinė armija – budrus taikos sargybinis (sov.) sp. 2. ką nors saugojantis, prižiūrintis žmogus, sargas: Ans sargýbinis buvo, panaktinis ir sargýbinis Trk. Vyras pastojo į sargýbinius pri gyvolių Vvr. Tujau ateis šėrikai šerti gyvolių, tas sargýbinis galės eiti numie Lk. 3. miško prižiūrėtojas, žvalgas: Miškų tarnybą sudarė gubernijos girininkas, miškų technikas, 43 sargybiniai („obješčikai“), 57 miškų apsaugos šauliai sp.
2 sargýbinis, -ė adj. (1) NdŽ, DŽ; L 1. kar. atliekantis sargybą: Sargybinė tarnyba skiriama ginkluotės ir kovinės technikos sandėliams ir kitiems objektams saugoti rš. Paskubomis buvo sudarytas sargybinis pulkas rš. 2. skirtas sargybos, apsaugos reikalams: Fiorde stovėjo sargybinis laivas A.Vencl. Sargýbinis bokštas BŽ89. 3. saugantis ką, budintis: Sargybinės bitės kiekvieną einančią į avilį bitę paliečia savo ūseliais J.Krišč.
sargybinis junginiai
- pakrantės sargybinis, pakrantės sargybinis/sargyba