surikiuoti reikšmė
Kas yra surikiuoti? 1 surikiúoti tr. Als 1. DŽ1 sustatyti į gretas, eiles: Surikiúok po rėdu visus darbininkus, t. y. sustatyk J. Eilei, stovinčiai frontu, surikiuoti linijon (išretinton) komanduojama: linijon rikiuok! rš. Dar gražiau atrodo saulėgrąžų laukas: visi žiedynai kaip surikiuoti visuomet žiūri į saulę rš. | Rugių gubos surikiuotos į eiles rš. Kumečių butai stovėjo surikiuoti kaip kareivinių miestelyje rš. | refl.: O vestuvininkai, susirikiavę po du ir du, pradėjo žingsniuoti bažnyčios link I.Simon. | prk.: Te visi tokie bemalkiai susirikiãvę (gyvena vienas šalia kito) Ar. 2. sukomanduoti, nurodyti ką daryti: Pasakome, jog veikėjas tiktai pasirūpina, taip visa surikiuoja, padaro ar leidžia, kad veiksmas būtų kitų veikte nuveiktas J.Jabl. Aprėkusi visus, surikiavusi mūsų darbų dalį, pasiraitė rankas, susmaukė ant pakaušio plaukus po skarele ir griebėsi savosios darbų dalies J.Balt. 3. DŽ1 sutvarkyti: Kokia grakšti gaspadinė, kaip pas ją viskas dailiai surikiuota M.Valanč. Gyvolius surikiavo (suvarė, uždarė) Žem. | prk.: Ji mėgino surikiuoti jausmus savo širdyje rš. | refl.: Susirikiavusios mintys vėl ramiai plaukė savo vaga J.Avyž. ║ sudėlioti, išdėstyti: Gražiai nudrožti ir surikiuoti pieštukai P.Cvir. Surikiúok (sukišk, sunešk į pastogę) tus mietus Als. Linus surikiavaũ ir apidengiau Slm. 4. refl. susirengti, susitaisyti: Susirikiúok važiuoti į kelį, t. y. susitaisyk J. Šeimyna susirikiúos, t. y. susirėdys, susirinks J. Susirikiúokit, ryto važiuosma į miestą Als. 5. gerai, tvirtai pastatyti: Tvirtai statytas, surikiuotas I. \ rikiuoti; apsirikiuoti; išrikiuoti; parikiuoti; perrikiuoti; pririkiuoti; surikiuoti