sutaptis reikšmė

Kas yra sutaptis? sutaptìs sf. (3b) NdŽ, DŽ, (4) Š; Rtr, Ser, KŽ 1. sutapimas, susijungimas: Pasukame tiesiąją AB lig sutapties su tiesiąja AC Z.Žem. Atsitiktinė sutaptis FzŽ332. Sutaptis tl žodžio vidury yra labai nepaprastas aukštaičiams dalykas J.Jabl. 2. įvykimas kartu: Nusikaltimų sutaptis (realinė, idealinė) TTŽ.